- varvanosis
- 2 varvanõsis, -ė smob. (2) DŽ, varvanósis (1) Š, BŽ60 menk. 1. Rtr, NdŽ, Ln, Kp, Dbk, Nmj kas su varvančia nosimi, snarglius: O tu, mižčiau, varvanõsi! Žal. 2. KŽ, VšR, Srv, Pn, Slk piemengalys, pienburnis: Vaikai spėjo išnešioti gandą po kaimą, pasiekė tie varvanosiai ir kertamų rugių laukus rš. Tu nebesi jau koks varvanosis, gali pats spręsti apie mūsų padėjimą rš. Mat varvanosiai, vagia obuolius! Vb. Toks varvanõsis, kad didesnio nerasi Pd. Mes ne tokius išgarbinam, o tokius varvanosius nėr nė ką! BsMtII155(Mrj). Pirmiaus, negu tie varvanosiai užsimanys su mumis mušties, mes privalome pasistatydinti dar 12 gerų šarvuočių VŽ1905,174.
Dictionary of the Lithuanian Language.